Tiesos paprastos - norėčiau, kad būtų kuo mažiau išskaičiavimo, vieni kitiems nuoširdžiai padėtų ir pamokytų, nelauktų kažkokios finansinės naudos, tiesiog būtų vieni kitiems draugiški. Užsienyje (o kartais ir LT) žmonės vieni kitiems ir variklius padeda perrinkti, o čia kartais ir smulkmenai atrodo, kad prašai kryžių nešti, todėl ir pats daug darbų pasidariau pats, nereikia man išmaldos. Kad galėtume pavakaroti, pabendrauti kartą per savaitę, per dvi, kartais trūksta kompanijos, kurią sieja bendri dalykai. Juk ne vienas čia kažką nusiperka, kažką parduoda, rankytes trina, pinigelį deda, ar nuolaidėlę kokią, patarimą, pagalbą gauną, bet kai reik prisidėti visa tai patylomis pamirštama ir visada lieka kaltas, kažko nepadaręs kas nors kitas.
Pvz kad ir dabar reikėjo lipdukus užsakinėt, tai tris kartus į banką teko važiuoti, kiek dar teks skirti laiko tam, kad 40 jų išsiuntinėti, kiekvienam asmeniškai. Ir neskaičiuoji, nesiskundi, darai.
Kas liečia mane - liko savaitę baigiamąjį parašyti, tada ir klubui daugiau laiko skirta bus, ir organizaciniams, ir techniniams reikalams, man savo laiko, kiek galiu tikrai niekad negaila, nei dėl klubo, nei dėl jį vienijančių, dirbu tris darbus, padedu finansiškai tėvam ir tik mano reikalas ir gebėjimas suderinti visus šiuos dalykus. Per SC taksistas pasakė, kad tėvo mašiną pasiemės ko čia važinėji, tai gerai, kad po ranka iš ko paleisti nebuvo, kiekvienas centas mano uždirbtas. Ir vistiek jaučiu, kad nepakankamai dar darau visais frontais.
Čia nepaverkšlenimas, čia gal padės bent kiek suprasti mano poziciją.
Visiems dirbantiems ir besimokantiems:
nu nebent cia tik man taip anksti 
, o pats veikas bent pas mane veliau